Įspūdžiai iš seminaro

Birželio 5-6 dienomis Vilniuje, Kvapų namų Kosmetikos ceche, Šeimyniškių 3A, įvyko seminaras "Aromaterapija, kokia ji dar nebuvusi" iš ciklo „Augalų kalba“, kuriame pasaulinio garso lektorius, medicininės aromaterapijos specialistas dr. Kurtas Schnaubeltas visapusiškai supažindino su šio novatoriško gydymo metodo pagrindais.

Jūsų dėmesiui pateikiame pirmuosius įspūdžius. Kaip teigė ne viena seminaro klausytoja, po šio seminaro daugelis dalykų ne tik susijusių su eteriniais aliejais ar jų naudojimu, bet ir apskritai gyvenimo būdu, ėmė atrodyti daug paprasčiau. Ši mintis galėtų būti gražiausias šio išmintingo, informatyvaus ir stipriai praplečiančio akiratį seminaro apibendrinimas.

Mokslo pasaulyje pripažįstama, kad K.Schnaubeltui pirmajam pavyko įtikinamai pagrįsti ir išaiškinti, kas lemia eterinių aliejų veiksmingumą. Savo veikaluose „Medicininė aromaterapija — gydymas eteriniais aliejais“ (Medical Aromatherapy: healing with Essential Oils, 1999) ir „Profesionali aromaterapija — eterinių aliejų terapijos mokslas“ (Neue Aromatherapie: Gesundheit und Wohlbefinden durch ätherische Öle., 1995) K.Schnaubeltas, remdamasis nuodugniais tyrimais, nagrinėja eterinių aliejų sąveikos su įvairiomis organų sistemomis mechanizmus, taip pat jų poveikį emocinei ir fizinei žmogaus būklei, pabrėždamas, kad eterinių aliejų poveikis nėra lygus jų cheminių sudedamųjų dalių sumai, kaip dabar visur pateikiama. Biologinė žmogaus ir augalo sąveika yra kur kas sudėtingesnė, nei ją šiandien gali paaiškinti chemijos mokslas.

Pagrindiniai medicininės aromaterapijos principai

Mokslininkas išskyrė 5 esminius principus, kuriais remiasi naujoji arba medicininė aromaterapija kaip mokslas:

1.       Eteriniai aliejai yra substancijos, kurios išgaunamos distiliavimo pagalba, jos yra kvapios, lakios ir tirpios riebaluose. Eteriniai aliejai yra antriniai augalų metabolitai, vaidinantys labai svarbų vaidmenį tiek augalų, tiek visos gamtos, tiek ir tiesiogiai žmogaus gyvenime.

2.       Natūrali molekulė skiriasi nuo sintetinės molekulės ir tai yra įrodyta fiziškai. Linalolis gautas iš levandos niekada nebus toks pats, kaip linalolis gautas laboratorijoje. Netgi jei chemikai sako, kad šių dviejų medžiagų cheminės formulės yra identiškos, jų molekulės yra skirtingos.

3.       Aromaterpija veikia mūsų instinktus, todėl nelengva jos veikimą įrodyti dabar egzistuojančiais moksliniais metodais. Net jei mes ir labai norime viską analitiškai ištirti, aromatinės medžiagos veikia instinktus nepaaiškinamais būdais. Vyriški ir moteriški instinktai į eterinius aliejus reaguoja skirtingai.

4.       Tam, kad naudotume aromaterapiją nėra būtina tapti jos ekspertais. Tai skiriasi nuo kitų sudėtingų gydymo sistemų, tokių kaip akupunktūra, šiatsu ir pan. Naudojant aromaterapiją visai nesunkiai ir nesudėtingai galima apsiekti gerų rezultatų.

5.       Mes norime mokslinių įrodymų, tačiau aromaterapija balansuoja riboje tarp mokslinių įrodymų ir instinktyvaus veikimo. Ir tai yra didžiausias jos privalumas.

Eterinių aliejų kokybės ir autentiškumo klausimas

Svarbiausias klausimas yra ne tai, ar aromaterapija yra veiksminga, ar ji yra saugi. Atsakymai į abu klausimus yra teigiami ir tai yra visiškai įrodyta. Aromaterapija yra ir veiksminga, ir saugi. Svarbiausias klausimas yra eterinių aliejų kokybės klausimas. Jeigu mes norime naudoti eterinius aliejus ant odos ar į vidų, jie turi būti kokybiški ir autentiški, t.y. nefalsifikuoti cheminėmis medžiagomis arba kitais, pigesniais eteriniais aliejais.

Seminaro metu be abejo iškilo sertifikatų klausimas, į kurį mokslininkas atsakė paprastai ir vienareikšmiškai: jokie sertifikatai nėra produkto kokybės ir autentiškumo įrodymas. Sertifikuojamas ūkis, dirvožemis, gamybos metodas, bet ne pats pagamintas produktas. Netgi lapas su eterinio aliejaus cheminės analizės duomenimis nėra įrodymas, kad šis eterinis aliejus yra visiškai autentiškas. Metodai, kuriais tiriami eteriniai aliejai, nenurodo, ar kuris nors cheminis elementas yra augalinės kilmės, ar sintetinis. Jie nurodo tik procentinį vieno ar kito elemento kiekį. Antra vertus, ir sertifikuoti produktai gali būti labai geri ir kokybiški. Lektorius, dirbantis su eterinių aliejų gamintojais jau 27 metus, pasakė, kad vienintelis eterinio aliejaus kokybės garantas yra žmogus – tas, kuris jį distiliuoja, ir tas, kuris jį parduoda. Geriausia, kai eteriniai aliejai perkami tiesiai iš patikimo šaltinio.

Kasdieninis eterinių aliejų naudojimas

Seminaro metu buvo plačiai aptartas kasdieninis eterinių aliejų naudojimas ant odos ir jų vartojimas į vidų.

Naujokams lektorius pasiūlė imuniteto stiprinimui, profilaktikai prieš virusinius susirgimus, emocijų balansavimui pamėginti naudoti eterinius aliejus duše. Nusiprausus šlapią kūną ištepti keliais lašais gryno eterinio aliejaus pradedant nuo blauzdų ir kylant aukštyn. Eterinio aliejaus koncentracija ant rankų vis mažės, kol pasiekus veidą, jo liks vos pėdsakai. Pačioje pabaigoje galima perbraukti veidą ir plaukus. Eteriniai aliejai labai skirtingai veikia kiekvieną odą ir kiekvieną asmenį, todėl pojūčiai bus labai skirtingi, tačiau visais atvejais malonūs ir verti tyrinėjimo.

Pradėti galima kad ir nuo levandų. Pradžioje lektorius rekomendavo keletą dienų iš eilės pasitepti kurio nors levandino eteriniu aliejumi, paskui pereiti prie kultūrinių sėjamų levandų ir pabaigoje tyrinėti laukinių levandų eterinius aliejus.

Tiesiai ant šlapio kūno 5 – 10 lašų gryno eterinio aliejaus be jokios rizikos sudirginti odą galima teptis ne tik levandų, bet ir

• kvapiųjų arba muskatinių šalavijų,
• laukinių čiobrelių,
• laukinių laurų,
• paprastųjų pušų,
• juodųjų eglių arba kėnių,
• monardų
• arbatmedžių (pražangialapių mirtenių),
• niaoulio (penkiagyslių mirtenių),
• tikrųjų mirtų,
• cinamoninių kamparmedžių (ravintsarų),
• frankincenso (bosvelijų),
• keiptauninių ramunėlių,
• palmarozų eteriniais aliejais.

Šlapią odą eterinis aliejus veikia per vandenį, todėl visa oda tampa absorbentu. Eteriniai aliejai netirpsta vandenyje, todėl jie stengiasi kuo greičiau susijungti su oda. Visais atvejais eteriniai aliejai kuo greičiau skverbiasi į odą, nes slepiasi nuo vandens.

Eterinių aliejų vartojimas į vidų: pagrindinės mintys

Kaip sakė lektorius, diskusija apie eterinių aliejų vartojimo į vidų saugumą ir naudingumą tęsiasi jau seniai. Akivaizdu, kad tie, kurie gamina ir platina suklastotus aliejus, žinodami apie pridėtas natūralias medžiagas ar sintetinius chemikalus, kovoja prieš eterinių aliejų vidinį vartojimą.

Tačiau remiantis visa aromaterapijos patirtimi ir visa medžiaga, kurioje nagrinėjamas daugelio eterinių aliejų toksiškumas, peršasi išvada, kad lašas eterinio aliejaus, išgertas į vidų, yra nežalingas.

Nepaisant to, kad egzistuoja nevartotini į vidų eteriniai aliejai dėl savo toksiškumo (žr. PIA vadovėlį ir bendrąją aromaterapijos literatūrą) kyla klausimas: ar reikia uždrausti gerti į vidų kokybišką ir tikrą citrinų eterinį aliejų vien dėl to, kad suklastoti aliejai gali turėti pavojingų chemikalų ar dėl to, kad aliejai, turintys ketonų, gali būti toksiški? Kitaip tariant, ar protinga šią diskusiją suvesti į dvi pozicijas: „vidiniam vartojimui taip“ arba „vidiniam vartojimui ne“? Klausimas į kurį reikia atsakyti yra kitas: kurie eteriniai aliejai tinka vidiniam vartojimui ir kodėl juos reikėtų vartoti į vidų? Kokia to nauda?

Mokslininkas remiasi ilgalaike prancūziškojo stiliaus aromaterapijos patirtimi ir patirtimi aktyvių aromaterapijos bendruomenės narių, kurie ilgą laiką vartojo eterinius aliejus į vidų.

Eteriniai aliejai, kurie tinka kasdieniniam gėrimui su stikline vandens

Vidiniam vartojimui pakanka 1 lašo eterinio aliejaus. Kartais netyčia išlaša daugiau nei vienas lašas eterinio aliejaus. Tokias truputėlį didesnes dozes organizmas gerai perneša ir nėra reikalo iš naujo ruošti stiklinę vandens su eteriniu aliejumi.

• Anyžių sėklų/Anyžinių ožiažolių (Pimpinella anisum) eterinis aliejus: 1 – 3 lašai ant cukraus gabalėlio ar į stiklinę vandens - harmonizuoja širdies ritmą ir kvėpavimą.
• Laurų (Laurus nobilis) eterinis aliejus. 1 lašas - aktyvina limfinę sistemą ir stabdo infekcijas.
• Kardamonų (Elettaria cardamomum) eterinis aliejus. 1 lašas – pagerina virškinimą, o taip pat palengvina nervinio sukrėtimo išgyvenimą.
• Morkų sėklų (Daucus carota) eterinis aliejus. 1 – 3 lašus galima gerti nereguliariai arba kepenų atstatymo programoje.
• Salierų sėklų (Apium graveolens) eterinis aliejus. Po 1 lašą gerti vieną ar du kartus per dieną 3 dienas, norint padėti toksinams greičiau pasišalinti iš inkstų.
• Vaistinių ramunių/Germaniškų ramunėlių (Matricaria chamomila sin. recutita) eterinis aliejus. Galima gerti įvairiomis dozėmis – ramina skrandį ir padeda nuo chroniškų plaučių ligų.
• Cinamonų žievės (Cinnamomum zeylanicum) eterinis aliejus. Po 1 lašą ant cukraus gabalėlio kas 2 valandos nuo ūmių tropinių susirgimų.

Pamėginkime: lašas eterinio aliejaus į stiklinę vandens

Citrinų eterinis aliejus nenuodingas, jeigu citrinos nebuvo purkštos pesticidais. Jo skonis santykinai švelnus ir nedirginantis. Tie du faktoriai yra didelis citrinų eterinio aliejaus privalumas tiems, kas norėtų patyrinėti eterinių aliejų vidinį vartojimą.

Eksperimentas yra paprastas: 1 – 3 lašus citrinų aliejaus įlašinti į vandens stiklinę ir išmaišyti. Nieko baisaus, jeigu aliejus nepilnai pasiskirstys vandenyje arba jo šiek tiek susikaups vandens paviršiuje. Truputėlis aliejaus prilips prie stiklo. Nepaisant to, pakankamas aliejaus kiekis pasieks skrandį ir, svarbiausia, kepenis, subalansuodamas jas detoksikuojančių fermentų veiklą.

Šio mažo eksperimento tikslas yra pradėti suvokti eilę pojūčių ir fiziologinių reakcijų, kurias patiriame gerdami eterinius aliejus. Per laiką susiformuos suvokimas apie eterinių aliejų poveikį organizmo fiziologinėms sistemoms, tokioms kaip vegetatyvinė nervų sistema, virškinimo traktas ar limfinė sistema.

Prancūziškoji vs. angliškoji aromaterapija

Prabangios kosmetikos ir rinktinių kvepalų linijų kūrėjai pastaraisiais dešimtmečiais eterinius aliejus imasi naudoti reklaminiais sumetimais, nes šios substancijos jų produktams suteikia papildomo spindesio. Tačiau K.Schnaubeltas mano, kad eteriniai aliejai, nuo žilos senovės laikyti šventomis medžiagomis ir sėkmingai naudoti gydymui, nusipelno kur kas rimtesnio požiūrio. Aromaterapija jis laiko savigydos sistema, kuri pateikia alternatyvą dabarties socialiniame ir kultūriniame kraštovaizdyje dominuojančiai autoritarinei medicinos sistemai.

Seminare K.Schnaubeltas parodė, kad aromaterapija nėra jokia ištaiga, bet veikiau visiems prieinamas būdas subtiliau puoselėti sveikatą ir natūraliai gydyti daug ligų.

Šis seminaras buvo reta proga susipažinti su nauja medicinine, arba vadinamąja prancūziškąja aromaterapija, kuri gerokai skiriasi nuo pas mus populiarios angliškosios „dekoratyvinės“ aromaterapijos, kurioje pilna keisčiausių nurodymų, niekuo nepagrįstų taisyklių ir apsidraudimų, labiau susijusių su rinkodara, nei su realiu aromaterapijos poveikiu.

Šiuo metu K.Schnaubeltas yra Kalifornijoje įsikūrusio Ramiojo vandenyno regiono aromaterapijos instituto (Pacific Institute of Aromatherapy, PIA) mokslinis direktorius. Ši mokslo įstaiga nuolat rengia konferencijas ir simpoziumus, kuriuose gilinamasi į aromaterapijos vaidmenį gydant vėžinius susirgimus, autoimunines ligas, odos problemas, taip pat emocines ir kitas sunkiai įprastiniam medikamentiniam gydymui pasiduodančias ligas.

laimė

2010 birželis